Žalieji pasisako už visuomenę, kurioje kiekvienas, nepriklausomai nuo lyties ar lytinės orientacijos, amžiaus, rasės ar religijos, galėtų gyventi orų ir visavertį gyvenimą. Kaip politinė jėga, mes iškeliame visų žmonių – dabarties ir ateities – žmogaus teises į visos mūsų politikos, kurią mes giname ir įgyvendiname, pirmąjį planą.
Nors, palyginus su daugeliu pasaulio regionų, Europos Sąjunga yra trokštama vieta gyventi, pati galimybė kiekvienam žmogui gyventi oriai yra vis didesniame pavojuje. Bėgant metams stebime nuolat didėjantį mūsų ekologinį pėdsaką ir kartu su juo artėjantį pavojų patirti nevaldomą klimato krizę, biologinės įvairovės sunykimą ir gamtos išteklių išeikvojimą. Tuo pat metu išryškėjo ir toliau gilėja socialinė nelygybė, ne tik pajamų prasme, bet ir galimybių gauti padorų darbą, sveikatos priežiūrą ir išsilavinimą. Taip pat moterų teisės ir lyčių lygybė patiria daug sunkumų, o pilietinėms laisvėms ir demokratijos pamatams pavojus kyla ne tik už ES sienų, bet ir viduje. Piktnaudžiaujama skaitmeninės transformacijos potencialu, siekiant sutelkti turtą ir galią keliose rankose (sekimas ir duomenų apie asmens elgesį rinkimas, atranka politiniais tikslais, teisėsaugos funkcijų privatizavimas, platformų darbuotojų darbo sąlygos, skaitmeninių monopolijų atsiradimas ir mokesčių vengimas), ir tai prisideda prie visuomenės susipriešinimo ir autoritarinių jėgų stiprėjimo. Stebėjome, kaip Europos Sąjunga tampa vis uždaresne migrantams tvirtove nepriklausomai, ar jie atitinka reikalavimus pabėgėlio ar kitokios apsaugos statusui gauti. Stebėjome, kaip visuotinis daugiašališkumas užleidžia vietą principui „teisus tas, kuris stiprus“. Stebėjome, kaip didžiosios pasaulio korporacijos vykdo vis didesnį spaudimą mūsų visuomenės valdymo būdui.
Tačiau blogiausia nereiškia, kad viskas nuspręsta. Visoje Europoje kyla nauja karta, pasisakanti prieš tradicinės politikos neveiksmingumą. „Penktadieniai už ateitį“, „Youth for Climate“, „Extinction Rebellion“, #Saveyourinternet, geltonosios liemenės bei daugybė kitų vietos iniciatyvų ir judėjimų ragina politikus veikti visų, o ne keleto žmonių labui. Be to, piliečiai vis labiau priešinasi grėsmėms teisinei valstybei. Tokie vadovai kaip V. Orbanas, A. Babišas ir J. Kačynskis jaučia karštį savo gatvėse, kur žmonės protestuoja prieš korupciją ir pagrindinių teisių bei laisvių eroziją. Tuo pat metu vis labiau persvarstoma neoliberali ekonomikos dogma. Didžiosios kompanijos raginamos mokėti teisingą mokesčių dalį, technologijų įmonės nebegali plėsti savo monopolistinės veiklos kaip buvo įpratusios, o iškastinio kuro pramonė junta, kad jų draugiški santykiai su politikais traukia dėmesį kaip niekad anksčiau. Tokiame visuomenės pokyčių kontekste Žalieji ir Europos laisvasis aljansas stiprina savo įtaką politinėje arenoje. Mes turime gebėjimų tapti tuo visuomenės balsu politinėse institucijose. Tačiau daugumos nesugeba įgyvendinti pokyčių, kurių reikalauja visuomenė. Todėl Žalieji užima centrinę poziciją tarp status quo partijų ir raginimo pokyčiams, kurį remia vis daugiau piliečių. Mūsų pagrindinis iššūkis bus rasti tinkamą pusiausvyrą šioje pozicijoje, nepaisant skubos įgyvendinti mūsų politiką. Tam būtina nustatyti prioritetus ir aiškias strategijas.
Šiame kontekste mes įsipareigojame panaudoti mūsų išteklius ir energiją per ateinančius penkerius metus, kad pakeistume vyraujančią politinę situaciją ir tas tendencijas, kurios kursto telktis tiek žmonių gatvėse ir visuomenėje apskritai. Štai konkrečiai mūsų pagrindiniai politiniai tikslai ateinantiems penkeriems metams:
Iki 2024 m. tikimės, kad ES bus teisingame kelyje, kad visapusiškai prisidėtų prie Paryžiaus susitarimo dėl klimato kaitos nustatytų tikslų, tai yra užtikrinti, kad visuotinis atšilimas neviršytų 2° C, o, jei įmanoma, 1,5 °C, lyginant su ikipramoninio laikotarpio lygiu. Taip pat tikimės, kad ES pakeis biologinės įvairovės nykimo ir išteklių naudojimo tendencijas stiprindama ir vystydama regeneracinę ekonomiką. Tam reikia užtikrinti viešojo ir privataus sektoriaus dalyvavimą, pastarąjį įpareigojant laikytis stropumo pareigos tvarumo srityje.
Iki 2024 m. norime pakeisti didėjančią pajamų ir turto nelygybės tendenciją, taip pat augančius žmonių, kuriems gresia skurdas arba socialinė atskirtis, skaičius. Tam reikės plataus masto veiksmų mokesčių teisingumo srityje, apsaugant valstybių gebėjimą teikti socialines paslaugas, tokias kaip švietimas ir sveikatos priežiūra, nuo finansinio pelno logikos ir stiprinant deramo darbo standartus.
Iki 2024 m. norime, kad būtų nutrauktos autoritarinės atakos, griaunančios demokratijos standartus ir teisinę valstybę. Iki 2024 m. norime, kad ES turėtų sukūrusi veikiančius mechanizmus, skirtus kovoti su kiekvienu teisinės valstybės ir demokratijos principų pažeidimu. Kitaip tariant, įsipareigojimai, keliami stojant į ES, turi būti taikomi visoms valstybėms narėms ir po įstojimo. Jei norime užtikrinti piliečių pasitikėjimą Europos projektu, turime taip pat siekti užtikrinti demokratiškesnį ir skaidresnį sprendimų priėmimo procesą ES institucijose.
Iki 2024 m. tikimės, kad Europos Sąjunga bus palikusi savo „tvirtovės“ poziciją praeityje ir taps šventove, gebančia priimti žmones oriomis ir humaniškomis sąlygomis ir elgtis su visais kaip su visateisiais piliečiais. Tam reikės nustatyti solidarumo mechanizmus priimant prieglobsčio prašytojus ir migrantus, apsaugoti jų teises ir nustoti vykdyti ES veiksmus pasaulyje, sukuriančius sąlygas, kurios verčia žmones palikti savo namus.
Iki 2024 m. norime, kad ES taptų lydere skaitmeninės politikos ir dirbtinio intelekto srityse, laikantis pagrindinių teisių ir laisvių, nediskriminavimo ir įtraukties principų. Skatindama inovaciją, Europos Sąjunga turi pirmauti visuotinėje kovoje su valstybių arba korporacijų vykdomu masiniu sekimu ir piktnaudžiavimu galingomis naujomis technologijomis politiniais tikslais arba siekiant apriboti teises, pasiektas ilgalaikėse kovose.
Iki 2024 m. norime, kad ES būtų žymiai sustiprinusi savo atsakingos veikėjos vaidmenį tarptautinėje scenoje pasitelkdama gausias turimas priemones (dalyvavimą tarptautinėse ir daugiašalėse organizacijose, bendrą valiutą, bendrą prekybos politiką, vystymosi pagalbą, diplomatiją, tarpininkavimą ir konfliktų prevenciją, civilines ir karines saugumo misijas). Norime, kad šis vaidmuo atitiktų aplinkos, socialinius ir demokratinius tikslus, kuriuos ES yra nusistačiusi, ir visuotines normas, vertybes bei principus, kuriais ji pagrįsta.
Iki 2024 m. norime, kad ES būtų pasiekusi pažangos lyčių lygybės klausimu, kad saugotų moterų lytinės ir reprodukcinės sveikatos teises, LGBTQI* asmenų teises, kad turėtų politiką, kurioje atsižvelgiama į visų formų įvairovės patirtis, ir kad būtų nustačiusi griežtą kovos su diskriminacija politiką.