6 priežastys, kodėl Europos Sąjungoje turėtų būti uždrausta auginti GMO
Liepos 8-ąją, penktadienį, Nuolatiniam augalų, gyvūnų, maisto ir pašarų komitetui Europos Komisija pateiks tris reglamentų projektus, kuriais siekiama leisti Europos Sąjungoje auginti tris GM kukurūzų veisles: liūdnai pagarsėjusią „Monsanto“ veislę MON810, „Syngenta“ veislę BT11 bei „Dupont“ veislę TC1507. Visos trys veislės yra transgeniniai organizmai. Į jas yra perkeltas bakterijos Bacillus thuringensis genas, kurio pagalba gaminamas visiems vabzdžiams toksiškas junginys, vadinamas BT toksinu. Modifikacija skirta kovai su kukurūzų kenkėju kukurūziniu ugniuku, kuris paplitęs Europos pietuose (Lietuvoje jo nėra). Be to, šios veislės sukurtos būti atsparios minėtų kompanijų gaminamiems herbicidams (taip pat ir glifosatui). Iki šiol ES buvo leidžiama auginti tik MON810 veislę, bet jos leidimo galiojimo laikas eina į pabaigą ir Europos Komisija siūlo jį pratęsti.
Diskusijose dėl GMO veislių auginimo Nuolatiniame komitete niekada nepavykdavo surinkti kvalifikuotosios daugumos, pritariančios naujų leidimų suteikimui ar leidimo auginti GM augalus pratęsimui. Tačiau pernai situacija pasikeitė, įsigaliojus taip vadinamam „nepriklausomos nuomonės“ (opt-out) reglamentui. Šis reglamentas suteikia teisę pavienėms valstybėms narėms uždrausti auginti GM augalus savo teritorijoje, net jei šiuos augalus leidžiama auginti ES lygmeniu. Prognozuojama, jog šis sprendimas paskatins prieš GMO auginimą pasisakančias valstybes laikytis „lankstesnės“ pozicijos ir prireikus balsuoti už leidimą auginti GMO ES lygmeniu. To tikisi ir biotechnologijų kompanijos.
Visgi galimybė atsisakyti savo valstybėje auginti tam tikrą GMO veislę visai nereiškia, kad ta veislė toje valstybėje neatsiras, nes GMO nežino valstybių sienų. Taigi šalims narėms, nuolat pasisakančioms prieš GMO, turėtų ir toliau rūpėti apginti savo poziciją ES lygmeniu.
Būtų didžiulė klaida suteikti leidimą auginti minėtas kukurūzų veisles. Ir tam yra šešios priežastys.
1. ES piliečiai nenori GMO
Paskutinė Eurobarometro apklausa biotechnologijų klausimu aiškiai parodė, kad didžioji dalis ES piliečių yra prieš GMO.
54% ES piliečių mano, jog GMO nesaugu vartoti nei jiems, nei jų šeimos nariams (vos 30 proc. laiko GMO saugiais). Vien to turėtų pakakti, kad GMO būtų uždrausti ES (tiek pasėliuose, tiek ir maiste bei pašaruose). Piliečiai turi teisę nuspręsti, kokios technologijos turi būti naudojamos jų gyvenamojoje aplinkoje ir jų vartojamo maisto pramonėje.
Siūlymas visiškai neuždrausti GMO Europos Sąjungoje dažnai grindžiamas skirtumais tarp valstybių: „Jei kai kurios šalys nori GMO, leiskime jiems tai turėti!“. Tačiau nėra nei vienos ES valstybės narės, kurioje didesnė dalis piliečių tikėtų GMO saugumu. Net Ispanijoje, kur šiuo metu auginama 90% visų ES teritorijoje auginamų GMO, pasisakančių „prieš“ GMO yra 15% daugiau, nei pasisakančių „už“.
ES vaidmuo – tausoti aplinką ir piliečių sveikatą. Tą privalo atminti tiek Europos Komisija, tiek valstybės narės.
2. Biotechnologijų kompanijos privatizuoja gyvybę
Genų inžinerijos bei biotechnologijų pagalba išvestas naujas augalų veisles leidžiama patentuoti. Tai reiškia, kad mūsų laukuose auginamiems GM augalams, jų sėkloms bei išaugintiems maistiniams ar pašariniams produktams taikomos autorinės teisės, priklausančios tokiems biotechnologijų gigantams, kaip „Monsanto“, „Syngenta“ ir „Dupont“.
Tai leidžia privatizuoti gyvybę ir monopolizuoti žemės ūkį saujelei pasaulinių agrocheminių kompanijų. Tokiu būdu maistas praranda suverenumą ir privatūs interesai diktuoja jo prieinamumą bei kainas.
Patentai reiškia aukštesnes kainas ir dar didesnę jau ir taip itin koncentruotos rinkos perėjimą „į vienas rankas“. Be to, patentai riboja tolimesnę sėklininkystę, naujų nepriklausomų veislių kūrimą. Tai kenkia smulkesnėms sėklų įmonėms, kurias didžiosios korporacijos stengiasi arba sužlugdyti, arba supirkti. Tuo tarpu ūkininkai praranda pasirinkimą, kokias sėklas pirkti.
3. Suderinamumas tarp GMO ir ne GMO pasėlių neįmanomas
Būtina užtikrinti ūkininkams galimybę pasirinkti neauginti GMO. Tai ypač svarbu ekologiniams ūkiams, kurie Europos Sąjungoje plečiasi. Genetinė tarša, įvykstanti dėl vėjo bei vabzdžių pernešamų žiedadulkių, taip pat dėl tyčinio ar netyčinio sėklų susimaišymo, ūkininkams kelią grėsmę netekti ekologinio ūkio sertifikato ir visam laikui prarasti galimybę savo produkciją parduoti kaip ekologišką.
ES finansuojama mokslinė Co-extra programa 2009-aisiais patvirtino, kad toje pačioje geografinėje vietovėje auginamų tos pačios rūšies GMO ir ne GMO augalų genų susimaišymo išvengti neįmanoma[1]. Tai reiškia, jog jei regione auginami GMO kukurūzai, tame pat regione, į kurį gali pakliūti net kelios šalys, ūkininkai nebegalės auginti nei ekologiškų, nei tradicinių kukurūzų.
Tai nesąžininga ir ekonomiškai nepagrįsta, nes ES produkcija paklausi visame pasaulyje pirmiausia dėl kokybiškos, nuo genų inžinerijos atribotos gamybos.
4. GMO auginimas reiškia dar daugiau pesticidų mūsų aplinkoje
Visos trys aukščiau paminėtos kukurūzų rūšys pačios gamina pesticidus (insekticidą BT), paskleisdamos juos visoje ekosistemoje (dirvožemyje, vandenyje, ant kitų augalų nuodingų kukurūzų žiedadulkių pavidalu). Taigi, nors tokių kukurūzų nereikia papildomai purkšti insekticidais, siekiant apsisaugoti nuo kenkėjų, tą patį insekticidą kukurūzai patys paskleis aplinkoje ir žymiai didesne koncentracija, nes BT toksino gamyba GMO ląstelėse niekada nesustoja.
Ekologinėje žemdirbystėje BT toksinas naudojamas, nes tai biologinis (bakterinis) preparatas, tačiau nuolat jo aplinkoje niekada nebūna, todėl kenkėjai natūraliomis sąlygomis neišvysto atsparumo jam. Jei kenkėjai nuolat veikiami BT toksino, ypač auginant daugiametes monokultūras, kas dažnai praktikuojama pramoninėje žemdirbystėje, susiformuoja atsparumas BT toksinui. Dėl to tokia GM veislė tampa beprasmė, o ekologiniai ūkiai netenka galimybių kontroliuoti naujai atsiradusius „super-kenkėjus“.
Dvi iš paminėtų GMO veislių yra atsparios ir herbicidų grupei (įskaitant gliufosinatą). Tai reiškia, kad šios veislės yra skirtos auginti kartu su šiais cheminiais preparatais. Jau seniai įrodyta, jog auginant herbicidams atsparias GM kultūras, bendras pesticidų suvartojimas pasaulyje išauga[2].
Leidus auginti šiuos GM kukurūzus ES laukuose, mūsų dirvožemyje, ore ir vandenyje atsiras daugiau kenksmingų cheminių medžiagų, kurių poveikį jusime ne tik mes, bet ir mūsų vaikai.
5. GMO pramonė sudaro prielaidas atsirasti „superpiktžolėms“
Esama mokslinių įrodymų, jog laukiniams augalams susikryžminus su herbicidams atspariomis genetiškai modifikuotomis veislėmis, atsiranda vadinamosios „superpiktžolės“, kurių taip pat neveikia herbicidai. Šių superpiktžolių kontrolei žemės ūkyje tenka naudoti dar stipresnius ir dar pavojingesnius herbicidus.
Biotechnologijų kompanijos teigia, kad ES nėra vietinių laukinių augalų, su kuriais galėtų vykti toks kryžminimasis, todėl pavojus, jog genai iš GMO pateks į laukinę gamtą, yra nedidelis.
Visgi įrodyta, kad pramoninio kukurūzo protėvis Zea mays Ispanijoje aptinkamas nuo 2009-ųjų. Plačiai žinoma, jog šio augalo populiacijos tapo transgeninio DNR recipientais iš genetiškai pakeistų kukurūzų MON810, kurie auginami kai kuriuose Ispanijos regionuose, kur laukinis kukurūzas jau pradėjo kelti problemas. GMO genai persiduoda į laukinį kukurūzą, taip šis augalas pradeda gaminti BT toksiną ir tampa atsparus herbicidams. Ši nauja superpiktžolė tapo invazine rūšimi ir kelia didžiulę grėsmę tiek ūkininkams, tiek aplinkai. Panašiai kaip Lietuvoje paplitusi kita sunkiai išnaikinama invazinė rūšis Sosnovskio barštis, skirtumas tik toks, kad Sosnovskio barštis neatsparus „Roundup‘ui“.
6. Alternatyvų yra!
Iš esmės minėtos trys GMO veislės jokių privalumų vartotojams nesuteikia: jos nėra nei sveikesnės, nei pigesnės. Teigiama, jog jas auginantys ūkininkai gali supaprastinti žemės ūkio praktiką, tačiau iš tiesų ilgalaikėje perspektyvoje GMO sunaikina dirvožemio derlingumą ir bioįvairovę.
Efektyvios alternatyvos herbicidams egzistuoja, apie jas daug kalbėta Europos Parlamente diskutuojant dėl glifosato. Šios alternatyvos apima mechaninių, fizikinių ir biologinių priemonių derinius, dažniausiai praktikuojamus ekologinėje žemdirbystėje, pavyzdžiui, tinkama sėjomaina, neariminė žemdirbystė, mulčiavimas, įsėliai, paviršinis arimas, rotacinio purentuvo naudojimas ir terminis apdorojimas[3].
Kukurūzus nuo kukurūzinio ugniuko efektyviai apsaugo ilga ir teisinga sėjomaina – šis metodas daug efektyvesnis, nei cheminiai pesticidai[4]. Be to, patenkinamų rezultatų galima gauti naudojant natūralius insekticidus (pavyzdžiui, bakterinius preparatus, parazitinių grybų sporas, amorfinį silicio dioksidą) arba mažo pavojingumo natūralias medžiagas.
Europos Parlamento nario Bronio Ropės biuro informacija,
parengta pagal EP Žaliųjų frakcijos pranešimą
_________________
[1] Genetically modified and non-genetically modified food supply chains - Co-existence and traceability, 2013, Yves Bertheau
[2] Genetically Modified Herbicide-Tolerant Crops, Weeds, and Herbicides: Overview and Impact, 2016, Sylvie Bonny
[3] Kaip išdėstyta laiške, kurį pasirašė 70 EP narių iš visų politinių grupių
[4] Bianchi et al, 2006, Sustainable pest regulation in agricultural landscapes: a review on landscape composition,
biodiversity and natural pest control, http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC1634792/
bei http://theconversation.com/as-biodiversity-declines-on-corn-farms-pest-problems-grow-45477
